Vasaros linksmybės gryname ore atneša ne tik džiaugsmo, bet ir rūpesčių. Gyvenimas lauke gali būti labai nemalonus vapsvoms, kurių šiemet Čekijoje labai padaugėjo. Įgėlimo rizika yra didelė. Šiame straipsnyje sužinosite, kaip apsisaugoti nuo vapsvų įgėlimų, ką daryti, jei vapsva įgėlė ir ką daryti, jei pasireiškia alerginė reakcija.
Kaip apsisaugoti nuo vapsvos įgėlimo?
Vapsvas traukia saldūs gėrimai ir maistas, todėl jos yra dažnos, bet nekviestos sodo vakarėlių, iškylų ir lauko restoranų lankytojos. Visų pirma, kontroliuokite maistą, kurį dedate į burną. Ant stalo esančius indus uždenkite apsauginiu tinkleliu, gerkite tik iš stiklinės, į kurią gerai matote. Skardinės, šiaudeliai ir gėrimas iš nepermatomo butelio – tiksinčios bombos.
Tvarkykite sodą ir nepalikite nebaigtų gėrimų bei maisto likučių. Jie tiesiogine prasme kviečia vapsvas į sodą. Puikus būdas privilioti vapsvas nuo savo lėkštės – panaudoti gaudykles iš PET butelių.
Ar norite netrukdomas valgyti sode? Padegkite maltą kavą metalinėje skardinėje. Tai nėra malonus aromatas, tačiau garantuojame, kad maistu mėgausitės ramiai.
Labiausiai skauda vapsvų, bičių ir širšių įgėlimus?
Kiekvienas, kuris kada nors gavo „pigáro“ iš visų trijų vabzdžių atstovų, turi savo skausmo intensyvumo palyginimą. Tiems iš jūsų, kuriems labiau pasisekė, pateikiame įdomų palyginimą.
Širšės įgėlimas dažnai laikomas skausmingiausiu, nepaisant to, kad jo įgėlimas yra iki 50 kartų mažiau nuodingas nei bitės. Širšė (kaip ir vapsva) gali įgelti ne kartą, o jos geluonies nuodai gali prasiskverbti giliau į audinius, nes turi ilgesnį ir stipresnį geluonį.
Vapsvos įgėlimas jis aštrus ir skausmingas, o vapsvų nuoduose yra medžiagų, galinčių sukelti stiprią vietinę reakciją. Vapsva gali įgelti pakartotinai, nes jos geluonis nelieka aukos odoje.
Bitė ji įgelia tik vieną kartą, nes jos geluonis yra su kabliukais, kurie įstringa odoje ir tada, kai ji bando pabėgti, nuplėšia bitės kūną, o tai lemia jos mirtį. Skausmas stiprus, bet praeina greičiau nei su vapsva. Reakcija į bitės įgėlimą gali būti ryškesnė dėl didesnio į organizmą patekusių nuodų kiekio.
Pirmoji pagalba įgėlus vapsvai
Įgėlus vapsvai, svarbu veikti greitai, kad būtų sumažintos nemalonios pasekmės.
- Nuvalykite žaizdą: iš karto po įgėlimo vietą nuplaukite švariu vandeniu ir muilu. Taip pašalinsite nešvarumus ir sumažinsite infekcijos riziką.
- Atvėsinkite įgėlimą: pažeistą vietą uždėkite šaltu kompresu arba ledu, suvyniotu į audinį. Šaltis padės sumažinti patinimą ir skausmą.
- Naudokite antihistamininius vaistus: jei esate linkę į alergines reakcijas, vartokite antihistamininius vaistus, kurie gali sumažinti niežėjimą ir patinimą.
- Pakelkite pažeistą kūno dalį: jei įmanoma, laikykite punkcijos vietą aukščiau širdies lygio, kad sumažintumėte patinimą.
- Stebėkite alerginės reakcijos požymius: jei atsiranda tokių simptomų kaip pasunkėjęs kvėpavimas, veido ar kaklo patinimas, greitas širdies plakimas ar galvos svaigimas, nedelsdami kreipkitės į gydytoją.
Močiutės patarimas įgėlus vapsvai
Ką darė mūsų močiutės, kai jas įgėlė vapsva?
- Svogūnas: Supjaustytas svogūnas, užteptas ant įgėlimo vietos, gali sumažinti skausmą ir patinimą dėl savo priešuždegiminių savybių.
- Actas: actu suvilgytu vatos kamuoliuku užtepę įgėlimo vietą, galite neutralizuoti nuodus ir palengvinti deginimo pojūtį.
- Medus: Užtepus medaus ant žaizdos gali palengvėti dėl jo antiseptinių ir priešuždegiminių savybių.
- Kepimo soda: Sumaišykite šiek tiek kepimo sodos su vandeniu ir užtepkite pasta ant įgėlimo vietos. Soda neutralizuoja nuodų rūgštingumą ir malšina niežulį.
Reakcija į vapsvos įgėlimą
Vapsvos įgėlimas sukelia įvairias reakcijas, kurios skiriasi priklausomai nuo individo jautrumo ir nuodų, kuriuos vapsva išskiria į organizmą, kiekį. Apskritai reakcijas galime suskirstyti į tris pagrindines kategorijas: lengvos vietinės reakcijos, sunkios vietinės reakcijos ir alerginės sisteminės reakcijos.
Lengva vietinė reakcija
Tokio tipo reakcija yra labiausiai paplitusi ir paveikia daugumą žmonių po vapsvos įgėlimo. Jis pasireiškia taip:
- Skausmas ir deginimas: iš karto po įgėlimo jaučiamas aštrus skausmas, kurį dažnai lydi deginimo pojūtis.
- Nedidelis patinimas ir paraudimas: aplink įgėlimo vietą atsiras paraudusi dėmė ir nedidelis patinimas, paprastai ne didesnis kaip 5 cm.
- Niežulys: ūminiam skausmui atslūgus, gali atsirasti niežulys, kuris trunka nuo kelių valandų iki dienų.
Ši reakcija yra nemaloni, bet dažniausiai nereikalauja medicininės pagalbos ir gali būti suvaldyta taikant pagrindines pirmosios pagalbos priemones.
Stipri vietinė reakcija
Kai kuriems žmonėms gali pasireikšti ryškesnė vietinė reakcija, kuri yra intensyvesnė nei lengva reakcija ir gali apimti:
- Didelis patinimas: patinimas gali išplisti į didesnį plotą, pavyzdžiui, visą ranką ar koją, jei įgėlimas buvo toje vietoje. Patinimas gali išlikti kelias dienas.
- Stiprus paraudimas ir karštis: Pažeista vieta gali būti labai raudona ir karšta liečiant.
- Skausmas ir diskomfortas: skausmas gali būti sunkesnis ir trukti ilgiau, o tai gali apriboti pažeistos kūno dalies mobilumą.
Nors tokio tipo reakcija yra nemaloni, dažniausiai ji nėra pavojinga. Nepaisant to, gali būti patartina pasikonsultuoti su gydytoju, ypač jei patinimas ir skausmas išlieka ilgiau nei tris dienas.
Alerginė sisteminė reakcija (anafilaksija)
Pavojingiausia reakcija į vapsvos įgėlimą yra sisteminė alerginė reakcija, žinoma kaip anafilaksija. Nors anafilaksija yra reta, ji gali būti pavojinga gyvybei ir reikalauja nedelsiant kreiptis į gydytoją. Simptomai apima:
- Kvėpavimo pasunkėjimas: Kvėpavimo takų patinimas gali sukelti kvėpavimo pasunkėjimą, švokštimą ar dusulį.
- Staigus kraujospūdžio sumažėjimas: tai gali sukelti alpimą, galvos svaigimą ar net šoką.
- Bėrimas ir niežėjimas visame kūne: paprastai atsiranda dilgėlinė ar kitos odos apraiškos.
- Veido, lūpų ir liežuvio patinimas: šis patinimas gali dar labiau apsunkinti kvėpavimą ir rijimą.
Jei atsiranda bet kuris iš šių simptomų, būtina nedelsiant iškviesti greitąją pagalbą ir naudoti adrenalino švirkštimo priemonę (epipeną), jei įmanoma.